Tarptautinis nuotolinis trijų Baltijos valstybių organizuojamas hakatonas, skirtas skaitmeninių ir inovatyvių sprendimų, galinčių paskatinti žaliųjų uostų plėtrą, sumažinti taršą bei laivybos poveikį, išlaikyti natūralią bioįvairovę, stiprinti maisto vertės grandines, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, efektyviau išnaudoti logistikos galimybes, aktyviau įtraukti visuomenę į šiuos procesus, paieškoms.
Priziniam fonde 12 000 eurų. Galimybė laimėti papildomus įmonių įsteigus prizus.
Informacija apie hakatoną pasieks ne mažiau nei 1 mln. žmonių.
Galimybė parduoti savo sukurtą idėją verslo įmonei.
Geriausios komandos pristatys sprendimus tarptautinės konferencijos „Skaitmeninė jūra 2021” metu.
Jūra yra svarbi mūsų maisto sistemos dalis, tačiau šiuo metu dėl mažo Baltijos jūros ištyrimo lygio yra susiduriama su daugybe iššūkių tokių kaip netinkamas žuvų maitinimasis, migracija, ligų nustatymas, skaitmeninis jūros gėrybių atsekamumas ar nesugebėjimas efektyviai panaudoti žuvų maisto atliekas. Nesaikinga žvejyba, dugninio tralo naudojimas ir žuvininkystės ūkiai yra padarę didžiulę žalą Baltijos jūros ekosistemai.
Be to, jūros klimatas turi neišnaudoto potencialo – pavyzdžiui, iš makrodumblių pagaminta biomasė gali būti naudojama kaip maistas ir kiti naudingi vartojimui produktai, tačiau Baltijos jūroje makrodumblių auginimas ir derliaus gavimas vis dar yra kūdikystės stadijoje.
Šiame hakatone ieškosime tvarių žvejybos, inovatyvių maisto ir pažangių technologinių sprendimų, įgalinančių nepanaudotą jūros potencialą, didinančių bioįvairovę bei sprendžiančių esančius ekosistemos iššūkius.
Baltijos jūra yra ketvirta pagal užterštumą pasaulyje. Ji yra stipriai paveikta cheminių medžiagų ir eutrofikacijos, vienu metu joje plaukioja net 2 000 laivų, o uostamiesčių gyventojai kenčia dėl sveikatai pavojingos taršos. Be to, dėl sudėtingų Baltijos jūros klimatinių sąlygų ji yra mažai ištirta.
Skaitmeniniai sprendimai, įgalinantys žaliųjų uostų plėtrą, duomenų Baltijos jūroje rinkimą, rizikos šaltinių nustatymą, taršos ar laivybos poveikio mažinimą ir inovatyvi edukacinė prieiga galėtų būti spartus žingsnis link tvaresnės Baltijos jūros ekosistemos kūrimo. Tokių sprendimų mes iš ieškome!
Laivyba yra ypatingai svarbi pasaulio logistikos infrastruktūros dalis, kuri yra glaudžiai susijusi su kitų rūšių transportu, (ypatingai geležinkeliais). Be to, Baltijos jūra yra tankiausiai plaukiojama jūra pasaulyje. Tikslūs logistiniai sprendimai leidžia prekėms keliauti greičiau, maisto produktams išlikti šviežiems bei taupyti kuro resursus. Kiekviena efektyviai nepanaudota logistinė galimybė veikia aplinkos, sveikatos bei finansų tvarumą.
Iš jūsų tikimės išmanių, išradingų bei inovatyvių sprendimų, kurie įgalintų efektyvesnį bet kokio pobūdžio logistikos galimybių išnaudojimą nuo autonominių, aplinką tausojančių laivybos sprendimų iki efektyvesnių logistikos tiekimo sistemų bei pažangesnės jų integracijos į visą transporto infrastruktūrą.
Mėlynoji energija iš jūros yra didžiulis neišnaudotas energijos potencialas, kuris artimiausiu metu susilauks daugybės investicijų, kurs didelę ekonominę grąžą visuomenei bei padės apsaugoti aplinką. Europos Komisija yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 m. atsinaujinančios energijos kiekį iš jūros padidinti iki 5 kartų, o iki 2050 m. net iki 25 kartų. Be to, egzistuoja įvairūs kiti pažangūs tarp jūriniai elektros tiltai, jungiantys skirtingas šalis ir žemynus.
Kviečiame jus pasiūlyti inovatyvius sprendimus, padėsiančius išlaisvinti ir išnaudoti jūrinės energetikos potencialą!
4 000 Eur
4 000 Eur
4 000 Eur
Mentorius ir žiuri narys
BIOR Žuvų išteklių tyrimų departamento vadovas
Mentorius
„BIOR“ Jūrų skyriaus vadovas
Mentorius
Tartu universiteto jūrų biologijos profesorius ir Estijos jūrų instituto Jūrų biologijos departamento vadovas
Mentorius
Verslininkas ir investuotojas
Žiuri narys
Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas
Iššūkį pateikė BIOR
Dumblių naudojimas Baltijos jūroje: ar yra naujų galimybių panaudoti dumblių biomasę, sutelkiant dėmesį tiek į dumblių rinkimą, tiek į auginimą?
Iššūkis pateiktas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Farmacinės medžiagos – dar viena grėsmė bioįvairovei (paukščiams, žinduoliams, žuvims). Viskas, ko nesutvarkome tinkamai, galiausiai atsiduria jūroje. Nebetinkamų naudoti ar nebereikalingų vaistinių preparatų surinkimas vis dar sunkiai skinasi kelią į visuomenę, nors vandens telkiniuose jau randama įvairiausių farmacinių medžiagų. Reikia efektyvaus mechanizmo. Tik kokio?
Iššūkis pateiktas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Žvejyba ne tik tiekia žmonėms maistą, bet ir kelia daugybę iššūkių bioįvairovei. Jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose mastai iki šiol nėra visiškai aiškūs. Aišku viena – žvejybos įrankiuose įsipainioję žūva tiek paukščiai, tiek ir ruoniai. Neturėdami aiškios informacijos, negalime įvertinti būklės, o negalėdami įvertinti būklės, nežinome, ar reikia taikyti apsaugos priemones.
Iššūkiai, su kuriais susiduriama:
Iššūkį pateikė Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija
Iššūkio sumanytojai tikisi sprendimų, kurie:
Iššūkį pateikė Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija
Kaip užtikrinti, kad Latvijoje nebūtų auginamos šalies gamtai svetimos invazinės rūšys? Svarbu plėtoti uždarą akvakultūrą, kuri sumažintų tiek aplinkos taršą, tiek kompensacijas, šiuo metu mokamas už migruojančių ar saugomų nemedžiojamų gyvūnų padarytą žalą.
Iššūkį pateikė Klaipėdos uostas
Iššūkio autoriai tikisi sprendimo, kuris sukurtų žuvų neršto migracijos stebėsenos sistemą. Ši sistema turėtų pateikti informaciją apie tai, kaip ir kada žuvys migruoja bei koks yra jų kiekinis pasiskirstymas laike.
Kadangi per Klaipėdos uostą žuvys migruoja į Kuršių marias ir įvairias upes, tai padėtų planuoti darbus ir vertinti uosto ūkinės veiklos poveikį žuvų migracijos procesams.
Iššūkį pateikė BIOR
Valgomųjų dvigeldžių moliuskų auginimas labiausiai užterštose Baltijos jūros zonose, ypatingą dėmesį skiriant ekologijai ir biogeninei įvairovei. Kaip pereiti nuo eksperimentinės prie pilno ciklo pramonės ir sukurti didesnę produkto vertę?
Iššūkis pateiktas Estijos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Šiuo metu stebėjimo duomenys apie šiukšlių patekimą į jūrą yra nepakankami. Negana to, šiandien šiukšlių stebėjimas nėra automatizuotas. Dėl šios priežasties reikalinga įranga, leidžianti aptikti ir stebėti iš upių į jūrą patenkančias plastiko atliekas.
Kaip upėse aptikti įvairaus dydžio šiukšles? Kaip ir kada šiukšlės juda? Tolesnių metodų, kaip pašalinti šiukšles iš upių, paieškoms reikalingas povandeninis sprendimas, aptinkantis šiukšles tekančiame vandenyje.
Iššūkis pateiktas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Pagrindinė Baltijos jūros problema – eutrofikacija (dėl maistinių medžiagų pertekliaus intensyviau žydi dumbliai, trūksta deguonies, mažėja vandens skaidrumas), kurią labiausiai lemia tarša dėl žemės ūkio veiklos ir netinkamai išvalytos nuotekos.
Intensyvi žemdirbystė ir konstruktyvaus dialogo tarp aplinkos apsaugos ir žemės ūkio atstovų nebuvimas lemia tai, kad vis daugiau taršos patenka į Baltijos jūrą. Siekiant spręsti eutrofikacijos problemą, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) šalys sutarė dėl azoto ir fosforo mažinimo tikslų kiekvienai šaliai. Lietuvos tikslas – sumažinti 8 970 t (19 %) azoto ir 1 470 t (56 %) fosforo patekimą į Baltijos jūrą.
Tyrimai rodo, kad beveik 97 % Baltijos jūros eutrofikuota, didėja bedeguonių dugno zonų plotas, dabar užimantis apie 17 % jūros dugno (prieš 150 metų tokių nebuvo), todėl būtini efektyvūs koordinuoti veiksmai, kad tarša maistinėmis medžiagomis (azotu ir fosforu) dėl žemės ūkio būtų sumažinta, o Baltijos jūros atsparumas neigiamam maistinių medžiagų poveikiui – padidintas. Kitu atveju Baltijos jūra virs tiesiog užpelkėjusia kūdra.
Iššūkis pateiktas Estijos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Norėdami to ar ne, žmonės viešuose paplūdimiuose palieka daug šiukšlių. Šiuo metų šių šiukšlių surinkimui reikia daug žmogaus rankų darbo. Panašiai kaip robotai vejapjovės ar dulkių siurbliai, sprendimai, pritaikyti smėliui, galėtų rasti ir surinkti cigarečių nuorūkas, mažus popierėlius, skardines ir pan.
Be to, dronai galėtų surinkti kenksmingus dumblius iš 30–50 cm gylio. Galiausiai, turėtų būti įmanoma surinkti į paplūdimį išplautus makro dumblius ir nuvežti į vietą, kurioje juos paimti galėtų automobilis. Visą šį darbą robotai galėtų atlikti nakties metu.
Iššūkis pateiktas Estijos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Didžiausias šiukšlių kiekis į upes patenka pavasarį, kai vandens lygis yra aukščiausias. Daug šiukšlių į upes atkeliauja iš sausumos ir paskui keliauja į jūrą. Dabar virš upių yra naudojamos sijos, kurių tinklai yra reguliariai išvalomi nuo įstrigusių šiukšlių. Tačiau tam reikalingas žmogaus rankų darbas. Kaip šį procesą būtų galima labiau automatizuoti? Reikalingas sprendimas, kuris galėtų tam tikrą laiką veikti be žmonių įsikišimo.
Iššūkis pateiktas Estijos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Estijoje didžioji šiukšlių dalis į jūrą patenka per drenažo sistemas, lietvamzdžius ir upes. Tam, kad šiukšlės iš lietvamzdžių nepatektų į upes ir jūrą, reikalingas efektyvus sprendimas. Nors šiuo metu pasaulyje yra tesuujami įvairūs šios problemos sprendimo būdai, mes vis dar ieškome geriausio.
Iššūkis pateiktas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.
Baltijos jūroje nuskandinta mažiausiai 50 tūkst. tonų įvairios amunicijos. Mūsų jūros rajone guli cheminio ginklo pilni artilerijos sviediniai, aviacinės bombos, įvairūs konteineriai, o Skagerako sąsiauryje – begalė laivų su tokiais pat kroviniais.
Didžiausios žinomos tokios kapavietės Baltijos jūroje yra prie Bronholmo salos ir Gotlando įduboje maždaug 75–120 m gylyje. Monitoringo metu nustatyta, kad cheminio ginklo kapavietėje Lietuvos jūros rajone dideliame gylyje randama cheminio ginklo pėdsakų aplinkoje – biotoje, vandenyje, nuosėdose.
Politikai ir ekspertai iki šiol nesutaria, kas geriau – palikti ramiai viską gulėti jūroje, ar izoliuoti ir iškelti. Abu sprendimai turi savo grėsmes – konteineriai ir sviediniai dyla, anksčiau ar vėliau visas jų turinys pateks į jūrą, jei nieko nedarysime. Kita vertus – tiesiog iškelti irgi negalime, nes neaišku, kas kokiuose konteineriuose yra ir ar tara atlaikys tokius veiksmus. Ką daryti?
Iššūkį pateikė Klaipėdos uostas
Iššūkio autoriai tikisi sprendimo, kuris leistų fiksuoti druskingo vandens plitimą į Kuršių marias.
Iššūkį pateikė Klaipėdos uostas
Iššūkio autoriai tikisi sprendimo, leidžiančio atlikti nuolatinę laivų statybos ir remonto įmonių (taip pat gali būti ir kitų uosto naudotojų) naudojamų krantinių akvatorijos dalių stebėseną, kuri esamuoju laiku leistų identifikuoti Tributil alavo ar kito elemento taršos šaltinį.
Iššūkį pateikė Rygas Laisvasis uostas
Iššūkio autoriai tikisi sprendimo, kuris leistų užtikrinti pažangų ir efektyvų vandens telkinio dugno valymą ir taršos surinkimą.
Iššūkį pateikė Rygas Laisvasis uostas
Veiklos atsako sprendimai cheminės ir naftos taršai aptikti uosto akvatorijos tekančio vandens rezervuaruose/tvenkiniuose.
Iššūkį pateikė Latvijos jūrų akademija
Iššūkis yra Baltijos jūros gyvųjų organizmų apsauga nuo garso montuojant monopilius (generatorių pamatus).
Šiuo metu egzistuoja keletas techninių sprendimų, naudojant specialius garso filtrus ir suspaustą orą, tačiau tokias būdais sumažintas garsas yra vis dar pavojingas. Kokiais dar būdais galima sumažinti monopilių montavimo keliamą triukšmą?
Iššūkį pateikė Latvijos jūrų akademija
Po uždaru paviršiumi esančio vandens kokybė labai greitai prastėja. Taip atsitinka dėl bakterijų, kitų mikroorganizmų bei tiesioginių saulės spindulių trūkimo. Iššūkio autoriai tikisi sprendimų šiai problemai.
Remigijus Lapinskas - verslininkas, investuotojas. Ilgametis Lietuvos biomasės sektoriaus vystytojas, skatinęs Lietuvos šilumos ūkyje importuojamą iškastinį kurą pakeisti vietiniais atsinaujinančios energijos ištekliais. Šiuo metu eina Pasaulio biomasės energetikos asociacijos Valdybos nario pareigas, yra Žaliosios politikos instituto prezidentas. Yra aktyvus visuomeninėje veikloje, įsteigė Nacionalinį neliečiamojo miško paramos fondą.
Dr. Nerijus Nika yra Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas. Turi patirties žuvų biologijos, žuvininkystės valdymo ir išsaugojimo srityse. Pastaruoju metu daugiausiai dirba su akvakultūros ir mėlynosios bioekonomikos sektoriaus plėtra.
Dr. Paulius Rapalis yra Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas bei mokslo darbuotojas. Nuo 2011 m. dalyvauja tyrimuose, susijusiuose su oro teršalų emisijų vertinimu bei taršos mažinimo technologijų vystymu tiek uostuose, tiek jūrų ir kitokiame transporte.
Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė yra sukaupusi daugiau nei 12 metų tarptautinės ekspertės patirties dirbant nacionalinėse ir tarptautinėse darbo grupėse. Ji taip pat yra „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė. Šis skaitmeninių inovacijų centras 2020 m. Europos Komisijos JTC raporte buvo išskirtas kaip vienas iš dviejų pavyzdinių sektorinių skaitmeninių inovacijos centrų visoje Europoje. Nuo 2021 m. kovo mėn. „AgriFood Lithuania“ DIH tapo EIT FOOD centru Lietuvoje.
Sven Parkel yra Tartu Biotechnologijų parko vadovas. Jis yra patyręs sveikatos, biologijos ir maisto technologijų sektorių ekspertas. Taip pat teikia ekspertines verslo planų kūrimo, finansų planavimo, produktų vystymo, rinkos analizės bei intelektualinės nuosavybės (patentavimo) konsultacijas.
Aistė Kubiliūtė yra didelę patirtį Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos monitoringo ir vertinimo srityse sukaupusi ekspertė bei Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja. Ji glaudžiai bendradarbiauja su geriausiais Lietuvos mokslininkais jūros srityje, aktyviai veikia Helsinkio komisijos ir Europos Komisijos darbo grupėse bei kartu su tarptautiniais ekspertais ieško sprendimų, gerinančių jūros aplinkos būklę. Anot Aistės Kubiliūtės, eutrofikacija, vandens žydėjimas, cheminė tarša ir bioįvairovės nykimas kelia vis naujus iššūkius siekiant geros jūros aplinkos būklės.
Augustas Alešiūnas yra inovatyvus verslininkas ir FoodTech bei AgTech sektorių verslo angelas. Jis pirmasis Lietuvoje pritraukė rizikos kapitalo fondo investicijas agromaisto sektoriaus skaitmeninimo sprendimų kūrimui. Nuo 2008 m. jo vadovaujamos kompanijos pritraukė daugiau nei 10 mln. eurų investicijų. Augustas aktyviai investuoja į AgriFood sektoriaus sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, spektroskopija bei blockchain technologijomis. Praėjusiais metais jo įkurta ir vadovaujama įmonė„ART21” atstovavo Lietuvai pasauliniame skaitmeninių sprendimų konkurse „World Summit Awards“ Aplinkos ir žaliosios energijos kategorijoje bei „Financial Times“ remiamos Europos technologijų naujienų platformos „Sifted“ buvo įtraukta į Lietuvos TOP startuolių sąrašą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras
Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras
Estijos Respublikos aplinkos ministras
Dr. Sirli Rosenvald yra patyrusi maisto technologijų, sensorikos ir vartotojų tyrimų ekspertė. Šiuo metu Talino Maisto ir fermentacijos technologijų centre dr. Sirli Rosenvald kartu su savo komanda kuria naujus maisto produktus tokius kaip augalinė mėsa ir pieno produktų pakaitalai. Ji turi platų bendradarbiavimo tinklą, jungiantį tiek akademinius, tiek pramoninius partnerius, su kurias siekia kurti draugiškus aplinkai maisto produktus, kurie ne tik džiugintų žmonių jusles, bet ir palaikytų jų sveikatą.
Ji yra Europos jutimų tinklo (angl. European Sensory Network) narė, aktyviai įsitraukianti į keitimąsi žiniomis bei dalyvaujanti bendruose mokslinių tyrimų projektuose.
Dr. Talis Juhna yra vandens technologijų profesorius ir Rygos technikos universiteto mokslo prorektorius. 2014 m. jam buvo įteiktas ITERA apdovanojimas už indėlį aplinkos mokslui, 2016 m. gavo specialųjį pasaulio kultūros tarybos pripažinimą.
Nuo 2017 m. Dr. Talis Juhna yra Latvijos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas. Jo tyrimai apie geriamojo vandens tiekimo tinkluose esančius patogeninius mikroorganizmus, kurių neįmanoma aptikti tradiciniais metodais, yra vieni skaitomiausių Amerikos mikrobiologijos draugijos žurnaluose.
Priit Lepasepp yra atsinaujinančios energijos investuotojas, įmonės „Sunly“ įkūrėjas bei generalinis direktorius. Be to, jis įkūrė Estijos energetikos kooperatyvą ir pensijų fondą „Tuleva“.
Priit Lepasepp taip pat užėmė teisinio patarėjo pareigas įmonėje „Nelja Energia“. Tuo metu tai buvo didžiausia atsinaujinančios energetikos įmonė Baltijos šalyse.
Dr. Brigita Dalecka 2016 m. Latvijos universitete įgijo gamtos mokslų magistro laipsnį. Studijų metu Brigita taip pat sukaupė tarptautinės patirties tobulindama laboratorinius įgūdžius KWR vandens tyrimų institute Nyderlanduose. Nuo 2014 m. Brigita studijavo RTU ir KTH Karališkame technologijų institute.
Savo disertacijoje Brigita ištyrė gijinių grybų galimybes valyti nuotekas nuo farmacinių medžiagų. Greta akademinės veiklos Brigita buvo „RTU Design Factory“ komandos dalis ir koordinavo „Vertically Integrated“ projektą bei EIT RawMaterials centro Baltijos šalyse veiklas. Brigita taip pat aktyviai dalyvauja veiklose, susijusiose su visuomenės švietimu, informavimu bei supratimo apie mokslo poveikį visuomenei didinimu.
Deniss Bickovs yra sukaupęs daug patirties įgyvendindamas projektus, susijusius su logistika, transportu bei jūros aplinka. Jis prisidėjo prie oro stebėsenos, naftos išsiliejimo valymo, uosto integracijos bei uosto bendruomenės formavimo projektų įgyvendinimo. Taip pat įnešė svarų indėlį tokiuose projektuose kaip „SafeSeaNet“, ANNA, SKLOIS, E-Freight, Elektroninės jūrinės strateginės sistemos ir simuliacijos.
Jis taip pat koordinavo darbą su valdžios institucijomis integruojant elektronines sistemas praktikoje.
Deniss Bickovs prisidėjo organizuojant ir vedant įvairius susitikimus, darbo grupes ar paskaitas įgyvendinant įvairius projektus bei perkeliant įvairias ES direktyvas į Latvijos įstatymus.
Nuo 2020 m. pradžios jis yra Latvijos jūrų akademijos asistentas.
Didzis Ustups yra Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos instituto (BIOR) Žuvų išteklių tyrimų departamento vadovas. Kaip BIOR instituto vyriausiojo tyrėjo ir Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) patariamojo komiteto nario jo mokslinių tyrimų interesai yra suprasti Baltijos jūros ir jos pakrančių upių ekosistemų veikimą. Didzis Ustups dalyvavo kuriant jūrų erdvės planavimą tiek nacionaliniu, tiek visos Baltijos lygiu kaip žuvininkystės ekspertas.
Karlas Vene yra „Flydog Marine“ įkūrėjas ir inžinerijos vadovas. Jis turi 11 metų jūrų ir povandeninių laivų aplinkos stebėjimo įrangos inžinerijos patirtį. Anot jo, iš inžinieriaus tikimasi, kad jis projektuos ir konstruos įvairius daiktus. Pasirodo, dauguma dalykų pasaulyje tampa nenaudingi gerokai per anksti. Taigi „Flydog Marine“ inžinierių misija yra sukurti naudingiausius daiktus, kokius tik įmanoma sugalvoti.
Žinodami, kaip jaunam verslui sunku patekti į jūrų sektorių, „Flydog Marine“ džiaugiasi galėdami padėti kitiems prisidėti prie gerovės kūrimo tiek vandens ekosistemai, tiek mums visiems.
Šiuo metu Aigars Lavrinovics yra Rygos technikos universiteto Vandens tyrimų ir aplinkos biotechnologijų laboratorijos doktorantas ir Aplinkosaugos sprendimų instituto mokslo darbuotojas. Dabartiniai jo tyrimai yra susiję su mikrodumbliais pagrįstu nuotekų valymu ir išteklių atkūrimu. Kiti paskutiniai jo tyrimų projektai yra susiję su vandens taršos kontrole, vandens ekosistemų funkcionavimu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš žemės ūkio dirvožemių kontrole.
Ivars Putnis yra Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos instituto (BIOR) Jūrų skyriaus vadovas. Jis taip pat yra Latvijos universiteto dėstytojas. Jo patirtis apima žuvininkystės duomenų rinkimą ir jūrų tyrimus, kuriais buvo siekiama suteikti informaciją, reikalingą žuvų išteklių įvertinimui bei tinkamų mokslinių konsultacijų žuvininkystės valdymo klausimais nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu suteikimui. Jis turi ekologinio modeliavimo patirties ir palaiko ekosistema grįstą valdymo požiūrį.
Rytis Juozapavičius nuo 1998 m. yra lyderių viešojo kalbėjimo treneris. Jis taip pat turi radijo ir televizijos pokalbių laidų vedėjo, NVO vadovo, verslo konsultanto ir sąmoningumo trenerio patirties.
Georg Martin yra Tartu universiteto jūrų biologijos profesorius ir Estijos jūrų instituto Jūrų biologijos departamento vadovas (nuo 1998). Daugelį metų jis dalyvavo dugno bendrijų ir buveinių būklės stebėjimuose ir vertinimuose, prisidėjo sprendžiant įvairius metodinius, mokslinius ir administracinius klausimus. Jis dalyvavo kuriant ir modernizuojant Estijos saugomų jūrų teritorijų tinklą, buvo kelių tarptautinių projektų bei darbo grupių šia tema narys. Pastaruoju metu jis koordinuoja keletą makro dumblių akvakultūros plėtros projektų.
Viesturs Sosārs yra verslininkas, prisidėjęs prie įvairių įmonių įkūrimo, investavęs kaip verslo angelas bei valdęs ankstyvosios stadijos investicinį fondą. Viesturs Sosārs mentoriauja įvairiose startuolių programose bei hakatonuose Europoje, konsultuoja verslo klientus inovacijų klausimais ir moko verslumo praktikos keliuose Latvijos universitetuose.
Gytis Junevičius yra sukaupęs daug patirties konsultuodamas klasterių plėtros ir fasilitavimo klausimais. Jis taip pat vertinamas kaip stiprus inovacijų finansavimo pritraukimo konsultantas.
Giedrius Bagušinskas yra Lietuvos klasterių tinklo prezidentas bei Lietuvos klasterių atstovas Europos klasterių aljanse. Jis taip pat yra Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) steigėjas, valdybos narys ir direktorius. Be to, Giedrius yra SMART Food klasterio koordinatorius.
Aldis Greitans yra sukaupęs daug patirties verslo kūrime bei modeliavime, verslo strategijų vystyme, procesų kūrime ir rinkos dydžio vertinime. Jis taip pat yra patyręs mentorius.
Alexander Berlin yra profesionalus startuolių vystytojas ir europinio lygio patarėjas investicijų klausimais. Jis pasižymi stipriu finansų išmanymu, aukšto lygio programavimo ir programinės įrangos koncepcijos kūrimo įgūdžiais bei puikiai supranta interneto technologijas.
Jis yra patyręs ES projektų vadovas ir prisideda prie konkurencingos Europos verslumo infrastruktūros kūrimo būdamas tokių projektų kaip DIVERSITY ir FIWARE dalimi. Be to, Alexander Berlin yra vienas iš ES lygio patarėjų grupių narių.
